Svajonės ir pasiekimai

Faktas tas, kad gyvenime negauni to ko trokšti…

Gyvenime gauni tai ko sieki, sunkiai dėl to dirbi ar tiesiog aukoji save, savo laisvalaikį. Tačiau siekti negali nieko, kol neturi svajonės. Kaip gali siekti kažko, nežinodamas ką iš tikro nori pasiekti?

Nežinau, kaip jums, bet mano didžiausias siekis gyvenime yra ir visada buvo laisvė. Laisvė man reiškia kur kas daugiau nei valstybės nepriklausomybė, įstatymais apribotos žmogaus laisvės, laisvės apribojimas įkalinimo įstaigose ar panašiai. Visur ir visada kažkas bando apriboti tavo pasirinkimo laisvę. Nueini į parduotuvę ir turi rinktis iš dviejų, trijų ar nors ir dešimt tos pačios rūšies produktų. Valstybė riboja tavo laisvę įstatymais. Net kelyje tavo laisvę riboja taisyklės. Bet ši svetainė ne apie tai. Ji apie kitokią laisvę.

Ar kada pagalvojai, kad tavo laisvę varžo pinigų kiekis piniginėje ar atsiskaitomosios kortelės sąskaitoje? Ar niekada eidamas prekybos centre ir pamatęs daiktą kurio nori, nesakai sau, kad negali sau to leisti? Ar niekada neatidedi kokio pirkinio iki kito mėnesio algos? Ar niekada netenka nusivilti, kai supranti, kad norint nusipirkti tau labai patinkantį laikrodį (ar kitą daiktą) tektų dirbti metus ir nieko neišleisti, kad užtektų jam pinigų? O gal gyveni dar blogiau ir net nesvajoji apie tokius daiktus? Štai ką aš vadinu laisvės suvaržymu. Ir būtent šitokio laisvės suvaržymo aš labiausiai negaliu pakęsti.

Aš noriu važinėtis brangiu automobiliu. Žinai kas dar blogiau? Aš noriu jų kelių skirtingų. Noriu limuzino… na ne tokio, kur būtinas vairuotojas. Užtektų naujausio juodos spalvos 7 klasės BMW (čia ne reklama, tiesiog prie šios markės mane dar vaikystėje įpratino tėvas, kai jam dar gerai sekėsi…). Noriu sportinio automobilio. Tokio su kuriuo gali išvažiuoti į miestą naktį ir tuščiomis gatvėmis skristi didžiuliu greičiu. Tokio, kurio net nebandytų stabdyti policininkas… Kurio variklio balsas priverstų per kūna bėgti šiurpuliukus. Ir man visai nesvarbu, kad jis baisiai nepraktiškas, kad be galo neekonomiškas, nors galėtų būti ekologiškas. Noriu namo. Didelio. Be proto prabangaus. Geriausiame rajone. Ir man visai nesvarbu, kuriame pasaulio mieste aš gyvenčiau. Noriu apkeliauti visą pasaulį. Aplankyti kiekvieną šalį. Net ir Afrikos badaujančius vaikus. Noriu, kad nebūtų korupcijos valdininkų tarpe. Noriu, kad kuo daugiau žmonių būtų turtingi. Noriu, kad žmonės suprastu, jog neverta vogti. O svarbiausia noriu būti nepriklausomu nuo pinigų. Galų gale padaryti kažką gero ir įtraukti savo vardą į istoriją. Tai sakydamas turiu galvoje, kad padaryti kažką tokio gero, kad bent keli žmonės prisimintų mane ir po mirties. Noriu, kad mano įkurtas fondas skleistų finansinį raštingumą ir darytų kitokį gėrį vargstantiems žmonėms.

Galbūt dėl to ir rašau šią pastraipą pats, savo rankomis, nes tikiuosi atnešti gėrio į pasaulį. Tikiuosi pakeisti tavo gyvenimą ir padrąsinti tave siekti savo svajonės… O gal net padėti tau ją susikurti? Svarbiausia, kad tu nebijotum svajoti. Tu gali turėti viską ko nori, tik nebijok norėti!

Todėl dabar čiumpi į rankas rašymo priemonę atsiverti užrašų knygelės galą ir surašai ten savo slapčiausius norus. Tuos apie kuriuos tu tik slaptai svajoji. Tų kurių sau neleidi pasakyti garsiai. Tuos, apie kuriuos pagalvojus saraše jie patenka į „negaliu to sau leisti“ skiltį. Ir nebūtinai tai turi būti materialios svajonės ir pinigai.